Celerie Kemble Caroline Irvin Interviu

Barbara King: Blizgus tamsiai mėlynas valgomasis: kas tave užvaldė? Tai taip stebina ir vilioja tuo pačiu.

Celerie Kemble: Taip, čia švytintis, tamsu ir giliai egzistuoja. Kadangi didžiausias iššūkis čia buvo šviesos trūkumas, kiekvienas paviršius yra atspindintis. Sienos apvyniotos lakuota strié, blizgančia kaip nagų lakas; lubos, liustra ir stalas yra sidabro lapų; ir didelis Venecijos veidrodis virš konsolės atspindi liustra, padvigubina jos žvilgesį. Naktį kambarys blizga kaip mėnulio šviesa ant ežero.

Gyvenamasis kambarys, priešingai, turi patrauklų natūralų švytėjimą.

CK: Jis užpildytas gamtos pasaulio elementais-rašiklio apvalkalas ant kavos stalo, veidrodžiai su kaulais, gyvatės odos rašto oda ant pufų, pergamento priedai, karvės odos kilimas. Šilko sienų danga turi gražų, minkštą blizgesį. Pradėjome nuo paauksuotų dėmių paveikslo, kuris rodo laukinius lapus, kurie mums atrodė žaviai lengvi. Mes norėjome, kad kambarys būtų gražus ir žvilgantis, bet taip pat jaustųsi draugiškas ir lengvas. Visi audiniai yra prabangūs, bet patvarūs, o baldai maldauja pakelti kojas, pabendrauti ir linksmintis.

Kokia buvo pirmoji verslo tvarka, kai atlikote remontą?

CAROLINE IRVIN: Spręsti buto išplanavimą. Tai buvo labai keista, tunelinė kambarių serija su skersinėmis durimis, kurios atrodė atitolusios viena nuo kitos. Mums reikėjo jį atidaryti, kad kambariai tekėtų vienas į kitą. Blogiausias aspektas buvo didžiulis prieškambaris, kuris maitino fojė, sunaudodamas nereikalingą kvadratinių metrų plotą. Jis ėjo palei niūrios erdvės priekinę sieną, kurioje buvo L formos virtuvėlė, besiribojanti su dviem mažais miegamaisiais ir vonios kambariu.

Kaip su tuo susitvarkėte?

KI: Nugriovėme tą ilgą sieną, pasisavinome koridorių ir pavertėme jį namo širdimi - erdvia virtuve, kuri taip pat tarnauja kaip šeimos kambarys. Didelio masto grotelių modelis ant grindų tikrai padėjo atgaivinti ir suvienodinti erdvę. Ir praplėtėme įėjimą į svetainę. Tai leido šviesai pro langą patekti į virtuvę.

CK: Taip pat išplėtėme įėjimą į valgomąjį. Tiek daug žmonių niekada nesinaudoja savo valgomaisiais, o pamatę tiesiai į šį iš fojė jautėsi kaip esminė buto dalis, paskirties vieta. Šie pakeitimai privertė butą jaustis didesnį ir svetingesnį. Atvirumas, įtraukumas ir žaismingumas buvo mūsų klientų misija ir pagrindinės jėgos.

Kodėl tie dalykai jiems buvo tokie svarbūs?

CK: Jiems po trisdešimties su dviem mažais vaikais, ir jie labiausiai norėjo, kad kiekviena teritorija būtų šeimos zona, o jų vaikams nebūtų jokių apribojimų. Dažniausiai dirbome su žmona. Jos vyrui nerūpėjo smulkmenos-viskas, ko jis norėjo, buvo tai, kad ji turėtų savo svajonių namus, o butas labai atspindi jos atvirų rankų, putojančią energiją.

Jis neturėjo jokių ypatingų prašymų?

KI: Tik vienas: priešais televizorių esanti sofa svetainėje turėjo būti patogi ir pakankamai didelė visai šeimai. Nėra nė vieno baldo, kuris atėjo su jais iš ankstesnio gyvenimo, ir mums buvo sunku jį atitraukti nuo didžiulės sekcijos, kurią jis mylėjo. Jo akys susmuko nuo minties jį prarasti.

Ar jis pralaimėjo?

CK: Jis niekada neatsigręžė. Jie visi džiaugiasi, kaip greitai jie pateko į vietą, kur jiems viskas buvo nauja. Šis butas jaučiasi kaip jie - nors aš pats galėčiau lengvai ir laimingai gyventi čia!

Šį turinį kuria ir prižiūri trečioji šalis ir jis importuojamas į šį puslapį, kad naudotojai galėtų pateikti savo el. Pašto adresus. Daugiau informacijos apie šį ir panašų turinį galite rasti svetainėje piano.io.