Ispanų ir lotynų šalių dizaineriai apie tai, kaip paveldas daro įtaką jų darbui

Tai yra dalis Mūsų galiaserialas, rodomas žurnaluose „Hearst“, kuriame švenčiami gilūs ir gilūs ispanų ir lotynų kalbos kultūros formavimo būdai Amerikoje. Norėdami pamatyti visą portfelį, paspauskite čia.

Mes, ispanai ir lotynų tautybės žmonės, dažnai susiburiame į grupes – realybė gali būti tiek juokinga, tiek varginanti. Taip, dauguma mūsų yra kilę iš ispanakalbių. Ir taip, kai kurie iš mūsų laikosi panašių tradicijų. Tačiau tie iš mūsų, kurie save laikome ispanais ar lotynais – daugiau nei 60,6 mln. JAV, pagal naujausią surašymą – žinome, kad mūsų populiacija taip pat yra tokia pat įvairi, kaip ir jie. Kai kurie iš mūsų turi ryšių su Karibų jūros regionu; kai kurie į Meksiką; kai kurie į Pietų Ameriką; kai kurie į Ispaniją, Afriką ir už jos ribų. Daugelis iš mūsų niekada negyvenome už JAV ribų, tačiau jaučiame gilų ryšį su nesenstančiomis tradicijomis, kurias perdavė mūsų tėvai ir seneliai. Ir nors kartais galime pamatyti, kad mūsų atitinkamos daugiasluoksnės kultūros atsispindi populiariojoje muzikoje ar maiste, tai taip pat šiek tiek stebina tai, kad ispanų ir lotynų kalbos įtakos mozaika nėra labiau akivaizdi kuriant vietas, kuriose gyvename, dirbame, ir žaisti.

Ar tai yra? Čia mes kalbamės su aštuoniais ispanų ir lotynų kalbos dizaino profesionalais, kilusiais iš Harlemo iki Meksiko, apie tai, kaip jų atitinkama patirtis suformavo tai, kaip jie žiūri į savo darbą ir estetiką, ir ką jie norėtų, kad daugiau žmonių žinotų apie jų pačių paveldą, taip pat apie ispanų ir lotynų kultūrą apskritai. Nes, kaip sako vienas dizaineris, „galime turėti ypatingų ryšių, bet iš tikrųjų nesame visi vienodi“.

---

---

Turinys

---

Kaip apibūdinate savo paveldą?

„Aš pusiau dominikietis ir pusiau gvatemalietis“. – Liuteris Quintana jaunesnysis.

„Gimiau Niujorke, bet abu mano tėvai gimė Panamoje. Iš mano mamos pusės Panamos kartos siekia keturias kartas, bet mano tėčio pusė yra Bajeso – iš Barbadoso ir Nikaragvos. Taigi, aš esu laikoma Afrolatina. Tačiau būdami Niujorke ir neturėdami ispaniško akcento, dauguma žmonių būna šokiruoti, kai sužino, kad aš taip pat ispanė. – Shareen Bailey

„Esu puertorikietis, bet gimiau ir užaugau Niujorke. Taigi, manau, kad esu nujorikietis. Bet mes tiek daug laiko praleidome Puerto Rike, kol aš augau, kad aš tikrai tapau su kultūra, maistu, tradicijomis ir kalba. – Evette Rios

„Aš esu lydymosi katilas. Mano mama yra iš Meksikos; jos mama yra iš Ispanijos, o tėvas – graikas. Mano tėčio mama taip pat yra meksikietė, bet jo tėvas yra iš Virdžinijos ir iš esmės atvyko į Mayflower. Tačiau laikau save meksikiečiu, nes tai buvo įtakingiausia kultūra mano gyvenime. Aš užaugau kalbėdamas ispaniškai; Anglų kalba yra mano antroji kalba. Niekas niekada negalvoja, kad aš ispanas. Tai mane juokina ir verčia susimąstyti: koks vidutinis Amerikos žmogus turėtų būti ispanakalbis? Jaučiuosi kaip gana meksikietė. Kalbu ispaniškai su mama telefonu; Darbo svetainėse visada kalbu ispaniškai. Kasdien naudoju kažką iš vaikystės“. – Karolina Gentry

„Aš toks kultūrų mišinys; pusiau ispanų ir pusiau kinų. Aš užaugau Panamoje, kuri yra labai mišri, ir aš tarsi visada galvojau: „Na, štai!“ Tikrai negalvojau apie savo paveldą augant, nes Panama yra labai įvairi. Mes turime Panamos, kurios yra visų spalvų spektro spalvos. Niekada neklausėme „iš kur tu?“, nes visi buvome susimaišę. – Fernando Wongas

„Esu ispanų kilmės meksikietis, todėl domiuosi Naująja ispanų kultūra, kuri formavosi nuo XVI iki XVIII a. ” – Jorge'as Loyzaga

---

„Loyzaga“ studijoje Meksikoje

---

Kaip jūsų kultūra veikia jūsų dizaino praktiką?

„Lotynų kalba yra labai svetinga aplinka – viskas turi būti taip, kaip svečiams ir šeimai. Stalas visada buvo padengtas; mes visada turėdavome padėkliukus, o aš užaugau valgydama patiekalus su patiekalais; pirmiausia sriuba ar salotos, o tada pagrindinis patiekalas. Mano mama labai rūpinosi, kad patalynė visada būtų tam tikru būdu vonios kambaryje ir kad kiekvienas mažas patiekalas turėtų tam tikrą vietą. Tai, kaip mes gyvenome, neabejotinai padarė mane tuo, kas esu šiandien – tai turėjo įtakos mano darbui. Apie tai galvoju kurdamas klientams: viskas turi būti savo vietose. Ir viskas, į ką žiūrite – net ir muilo laikiklis – jums turėtų būti kažkaip gražu ar patrauklu. Tos mažos akimirkos protiškai pagerina jūsų dieną; kai pamatysite kažką, kas jums atrodo patraukli, tai tikrai gali pagerinti jūsų savijautą. Kurdamas kliento namus, man labai patinka galvoti apie kiekvieną smulkmeną ir erdvę, kurios jiems reikia savo gyvenimo būdui, ypač kai kalbama apie virtuvę ir pramogas. – Karolina Gentry

„Augant viskas, nuo maisto, kurį valgėme, iki būdo, kaip saugojome savo namus, labai atspindėjo mūsų paveldą. Mes valgėme daug Panamos maisto -karimanolas, arroz con pollo, Yucca. Turėjome panamos molas ir baldai. Taip pat kilo daugelis Panamos idėjų. Amerikoje nebėra namų ūkio pamokų mokykloje, bet Panamoje namų ec yra labai svarbu; vaikai lanko maisto gaminimo ir siuvimo pamokas. Taigi tėvai papildė: su broliais ir seserimis išmokome siūti sagas, o uniformas mokyklai lyginome patys. Mano močiutė sakydavo: „Jei tavo kelnės pačios neatsistoja, jos nėra pakankamai tiesios.“ Mano šeima labai norėjo būti spaudžiama ir pristatoma tam tikru būdu. Mes išlaikėme savo namus taip pat – visada labai tvarkingai. Tai buvo laikoma grupės pastangomis; visa šeima pradėjo valyti ir gaminti maistą. Namai visada veikė tam tikru būdu: kiekviename kambaryje buvo kliūtys nešvariems drabužiams; ant grindų niekada nebuvo išmėtyti rankšluosčiai. Prie įėjimo buvo po kabliuką, kuriuo galėjome pakabinti kuprines; prie valgomojo stalo buvo skirta vieta namų darbams atlikti. Tai buvo tikrai struktūrizuota ir organizuota. Užaugau galvodama, kad tai labai normalu, bet tik vėliau, kai pradėjau dirbti su kitais žmonėmis, supratau, kad ne visi taip gyvena. Dabar, kai baigiu projektą, savo klientams pristatau priežiūros paketą su daiktais ir patarimais, kaip prižiūrėti savo namus. Noriu, kad jie galėtų išlaikyti savo erdvę puikiai atrodančią dar ilgai po paskutinės fotosesijos. – Shareen Bailey

„Mano architektūra – tai novohispanų gyvenimo būdo išsaugojimas ir didelis jų orumas gyvenimo kokybei. Mano praktika yra perteikti tas meksikietiškas tradicijas – kaip buvo gyventa XVI–XVIII a. ir kaip tie papročiai buvo pritaikyti – prie šiuolaikinio gyvenimo būdo. – Jorge'as Loyzaga

„Tikrai tikiu, kad sunkaus darbo etika, kurią tėvas atsivežė iš Gvatemalos, padarė man įspūdį, ypač apmušalų ir medžio apdirbimo ceche. Mano tėvas įkūrė „LQ Upholstery“ 1987 m., bet prieš tai jis šlavė grindis kitose baldų apmušalų parduotuvėse ir buvo profesionalus futbolininkas savo gimtojoje Gvatemaloje. Jis išmokė mane visada laikytis terminų ir pabrėžė, kad su darbuotojais reikia elgtis kuo geriau ir pagarbiausiai. Šios pamokos skatina mane visada rasti būdą, kaip judėti pirmyn, nesvarbu, kaip sunku. Ir tokiais įtemptais, išbandytais laikais ta darbo etika padeda man orientuotis visuose naujai atrastuose darbuose. – Liuteris Quintana jaunesnysis.

„Mano dizaino stilius yra įsišaknijęs architektūroje. Kolegijoje studijavau architektūrą ir interjero dizainą. Užaugęs Panamoje, kur tave supa gamta ir labai atogrąžų, kartais tai laikai savaime suprantamu dalyku. Tačiau man kraštovaizdžio kūrimas visada yra pagalbinis architektūros veikėjas, o kraštovaizdžio kūrimą suvokiu remdamasis istorinėmis knygomis ir savo architektūros stilių mokymu. Savo stilių apibūdinu kaip labai klasikinį. Vaikystėje daug keliavau. Buvau plaukikas nuo aštuonerių metų ir važinėjau į daugybę skirtingų šalių: Dominikos Respubliką, Kolumbiją, Venesuelą, Čilę, Meksiką, Hondūrą, Argentiną. Tai buvo puiki patirtis – pamačiau tiek daug skirtingų kultūrų, išbandžiau tiek daug skirtingų maisto produktų. Tai tikrai parodė man skirtingą įvairovę, visus unikalius gyvenimo būdus. – Fernando Wongas

---

Kuris kambarys iš jūsų praeities padarė jums didžiausią įtaką?

"Virtuvė. Mano tėvai visada gamindavo maistą, o mes turėjome nedidelį apvalų stalą su kaltomis geležinėmis kojomis, ant kurių ruošdavome maistą. Viršuje kabėjo itin puošnus žalvarinis šviestuvas su žaliais kristalais, kurie taip blizgėjo. Kai atėjo laikas ruošti maistą, stalas tapo papildoma darbo vieta ir prisimenu, kad visi sėdėjome prie stalo, ruošdamiesi dideliam ar sudėtingam receptui. – Evette Rios

„Turėjome vieną kambarį, į kurį niekas negalėjo patekti. Tai buvo toks kambarys, kuriame buvo puikiai išsiurbtas kilimas; jei įžengtumėte į jį, matytumėte pėdsakus. Ant baldų buvo plastikas, todėl negalėjote atsisėsti. Jis buvo puikiai surežisuotas ir gražus, bet buvo neliečiamas. Dabar noriu sukurti priešingas erdves; kurios turi atmosferą, bet iš tikrųjų gali gyventi. Tas kambarys mane išmokė, kad puiku turėti gražią erdvę, bet aš noriu erdvių, kuriose iš tikrųjų galėtum gyventi – nenoriu kurti erdvių, kurios būtų tokios brangios, kad žmonės net negalėtų jomis mėgautis. – Shareen Bailey

„Kai augau, mama išpuošė mano miegamąjį taip, kad jis būtų gėlėtas: jame buvo gėlių sienų danga, užuolaidos ir patalynė. Tai buvo tikrai intensyvu ir maksimalistinė; Prisimenu, maniau, kad tai buvo labai įspūdinga. Ji tikrai domėjosi raštais ir spalvomis. – Karolina Gentry

„Valgomasis mano tėvų namuose, kur buvo tradicija kasdien valgyti tris kartus, turėjo įtakos mano estetikai ilgalaikėje perspektyvoje. Tai tikrai buvo mūsų ispaniško paveldo atspindys: kiniška talavera, ispanų sidabro puošmena, staltiesės iš Filipinų ananasų audinio ir geriausia meksikietiška virtuvė. – Fernanda Loyzaga

„Religija, ypač katalikiška, buvo didelis motyvas mano vaikystės namuose. Tai nėra ispanų namų ūkis be „Paskutinės vakarienės“ paveikslo, kabančio valgomajame. Taip pat vaikystėje mėgau lakstyti po parduotuvę, bet tik koledže pamačiau, kad tai yra perspektyvus ir įdomus būdas užsidirbti pragyvenimui. Tai, ką mačiau verslo mokykloje, neįdomu – galimybė sėdėti už stalo nebuvo patraukli. Dirbdamas apmušalų versle galiu bendradarbiauti su geriausiais ir ryškiausiais interjero dizaineriais šioje srityje. Vienas iš mano mėgstamiausių dalykų mano darbe yra tada, kai šie bendradarbiai manęs klausia, ką turėtume daryti su sofų ir kėdžių dizaino elementais. Tai man primena vaikystę, kai per vasaros atostogas ir mokinių atostogas tėvas vesdavo mane į parduotuvę dalyvauti susirinkimuose; Aš būčiau musė ant sienos per visus šiuos svarbius susitikimus. – Liuteris Quintana jaunesnysis.

---

Kaip jūsų paveldas atsispindi dabartiniuose jūsų namuose?

„Dabartiniuose mano namuose Palm Byče mano paveldas atsispindi daugiausia prisiminimuose. Manau, kad visi prisiminimai, kuriuos turite savo namuose, turėtų jausti nostalgiją arba priminti vietą, kurioje lankėtės. Yra keletas dalykų, kuriuos man davė močiutė, kai kurias kaukes, pagamintas karnavalui, kurias įkomponavau ant savo miegamojo sienų su meksikietiškomis kaukėmis, kurias man padovanojo mama. Jie į kambarį įnešė tiek unikalumo. Aš tikrai neturiu jokio kito dekoro, kuris būtų tikras Panamos – neturiu molas, kurie yra adatiniai audiniai, kuriuos jie gamina Karibų jūros regione, bet aš turiu kaukių iš karnavalo. – Fernando Wongas

„Dabar mano namuose daugiau dėmesio skiriama tekstūroms ir audiniams – vėsioms naktims laikau apie pusšimtį rankomis austų Gvatemalos antklodžių ir dažytos vilnos antklodžių. O man ypač patinka meksikietiškas dizainas; Daug kartų buvau Los Andžele ir Olvera gatvė yra būtina kiekvienoje kelionėje. Man patinka Meksikos poveikis Los Andžele ir kituose Amerikos miestuose. Taip pat žaviuosi Freddy Manani architektūra ir jo sparčiai augančiais statiniais Bolivijoje; jis yra geriausias." – Liuteris Quintana jaunesnysis.

„Juokinga, bet dabar savo namuose neturiu daug spalvų. Man patinka, kad viskas būtų paprasta, minimalistiška. Bet aš turiu daug spalvingų meno kūrinių. Ir kultūra neabejotinai paveikė mano stilių apskritai – net tai, kaip aš rengiuosi. Labai mėgstu tekstūrą ir daug siuvinu. Tai man primena meksikietiškas sukneles. Mano įmonė turi audinių liniją su S.Harris, o vienas iš audinių vadinamas Hidalgo; iš esmės tai yra dekonstruota tradicinio meksikietiško Otomi audinio versija. – Karolina Gentry

„Ant sienos turiu keletą palto kabliukų, prie kurių kolekcijoje pakabinu daugybę Panamos skrybėlių. Akivaizdu, kad Panamoje kepurės yra tikrai populiarios, tačiau mažai žinomas faktas yra tai, kad jos dažniausiai kuriamos Ekvadore. Bet mes, panamiečiai, atstovaujame Panamos kepures, tarsi mes jas gamintume. Man jie yra tarsi meno kūrinys ant sienos – jie ne tik primena mano šeimą, bet ir labai funkcionalūs. Man patinka namuose laikyti daiktus, kuriuos iš tikrųjų naudoju; Nesu per daug brangus daiktams“. – Shareen Bailey

„Savo namuose Akapulke naudojau Filipinų ir Meksikos santykių praktikas ir tradicijas vicekaralystės metu: objektuose. Kasdienio naudojimo, naujųjų ispanų ir filipiniečių maisto įtaka ir, žinoma, architektūra ir originalūs XVIII a. baldai Filipinai. Viršutinė medinė veranda su perlamutru ir stumdomais langais buvo importuota iš namo Filipinuose, kuris buvo nurodytas nugriauti; Išsaugojau jį ir išsiunčiau į Meksiką. Miegamajame lova (ir tikrai viskas šiame kambaryje) yra labai sena ir atspindi visą gyvenimą trunkantį kolekcionavimą. Audinys ant lovos yra ananasinis audinys. Man patinka senovinių ir modernių baldų mišinys. Antikvariniai daiktai suteikia namams charakterio. – Jorge'as Loyzaga

---

Kokios ispaniško ir lotyniško dizaino tradicijos jums yra svarbiausios?

„Mano mėgstamiausios Panamos dizaino tradicijos yra medžiagos; jie tikrai neįtikėtini – yra tiek daug skirtingų pynimų ir raštų – kai kurie su šilku, kiti su džiutu. Šias medžiagas galite naudoti ant pagalvių, kilimėlių ar tiesiog kaip gobelenus, kurie pakabinami ant sienos. Jie turi tiek daug tekstūros; Net jei kuriu klientui, kuris nori tikrai plokščios baltos ir smėlio spalvos paletės, tokia tekstūra suteikia meistriškumo ir sukuria daug šilumos. – Shareen Bailey

„Mano mėgstamiausios projektavimo tradicijos yra centrinio kiemo naudojimas ir senos vėdinimo bei šiltinimo sistemos, kurios leidžia patogiai gyventi namuose be jokių prietaisų. Man patinka senos harmoningos proporcijos, o lubos, grindys ir durys modeliuojamos senuoju būdu. – Jorge'as Loyzaga

---

Kada pirmą kartą pamatėte save atspindintį žiniasklaidoje?

„Užaugau Laredo mieste, Teksase, kuris yra pasienio miestelis. Tada buvo lengva eiti per sieną – galėjai tiesiog eiti pietų ar vakarienės ar bet ko kito – todėl aš dažnai važiuodavau į Meksiką. Ten gyveno visa mano mamos šeimos pusė. Ir visi, kurie gyveno Larede, kalbėjo ispaniškai; net mano draugai, kurie buvo rusai ar isralai, ir mano senelis, kuris buvo anglas. Aš lankiau privačią vidurinę mokyklą ir daugelis mokinių gyveno Meksikos pusėje. Tikrai žiūrėjau tik meksikietišką televiziją arba klausiausi Lotynų Amerikos radijo stočių – jaučiuosi taip, lyg apie Shakirą žinojau anksčiau nei dauguma amerikiečių. Tačiau kai galvoju apie Amerikos televiziją, į galvą ateina nedaug laidų, kuriose atsispindėtų ispanai. Ir aš negaliu galvoti apie dizainerį, kuris būtų įtakingas Jungtinėse Valstijose. – Karolina Gentry

„Man prasmingiausias laikas buvo tada, kai pirmą kartą pamačiau Oskaro de La Rentos namus Dominikos Respublikoje. Fotosesijoje jis turėjo modelį dideliais, garbanotais plaukais, kaip ir mano, o jo namai buvo kaip mano svajonių namai Karibuose. Tai buvo pirmas kartas, kai pamačiau erdvę, kuri buvo tokia nuostabi, tokia gyva, tokia pakili ir kartu tokia visiškai tropinė. Ši funkcija pakeitė man, kaip jaunai trokštančiam dizaineriui, žaidimą. – Evette Rios

---

Kokius jūsų paveldo elementus svarbiausia išsaugoti?

„Mano tėvai išmokė mane ispanų kalbos, bet aš to nemokėjau, kai buvau jaunas. Galėčiau juos suprasti, bet nekalbėčiau. Pradėdamas verslą turėjau persikvalifikuoti, nes daugelis mano rangovų yra lotynų kilmės; Turėjau išmokti tarti tokius žodžius kaip „colis“ ispaniškai. „Telenoveles“ žiūrėjau norėdamas praktikuotis būdamas suaugęs, o kai pradėjau kalbėti ispaniškai, kalbėjau kaip meksikietis – daugelis „Telenovelų“ filmuojamos Meksikoje. Manau, kad kalbą taip svarbu išsaugoti; Jūs galite būti labiau pasaulio pilietis, kai sugebate bendrauti. Tai suartina žmones ir padeda jiems bendrauti bei dirbti kartu. ” – Shareen Bailey

„Manau, kad kalba ir virtuvė turėtų būti sąrašo viršuje. Galvoju apie savo mamos dominikonų virtuvę – mangu pusryčiams šeštadienį ir apie tai, koks jis tvirtas ir skanus. Man patinka, kaip sancocho gali išgydyti bet kokį peršalimą ar bendrą šlykštų jausmą. Mums svarbu šias tradicijas tęsti. Aš per daug nesijaudinu dėl muzikos, nes tiek daug lotynų ir ispanų muzikantų perėjo į pagrindinę srovę. Manau, kad po 20 metų visi dainuos ispaniškai. – Liuteris Quintana jaunesnysis.

„Šeimos svarba ir architektūros, muzikos, maisto, literatūros vertė. Mums labai svarbu savo kultūrą perduoti iš kartos į kartą. –Sophia Loyzaga

„Sąžiningai, manau, kad mūsų namai yra daugialypiai. Manau, kad kaip visuomenė mes tik pradedame suvokti, kaip tai svarbu ir kiek sveikesni yra mūsų namų ūkiai, kai jie yra labiau mišrūs. – Evette Rios

„Apskritai, aš tiesiog nemanau, kad daug žmonių žino ispanų kultūros istoriją. Jaučiu, kad daugelis jaunų žmonių nežino, ką tai reiškia ir ką reiškia, bet mums svarbu žinoti istoriją ir pagalvoti, iš kur esame kilę ir kaip esame čia. Norėčiau, kad žmonės apskritai norėtų sužinoti apie kitas kultūras. Turėtų būti taip lengva sužinoti apie tai, turint visą mūsų po ranka pasiekiamą šių dienų informaciją. – Karolina Gentry

„Aš nerimauju, kad kaip visuomenė einame niekam nenaudingu keliu; kad ruošiamės išbalinti arba paneigti istorijos reikšmę. Manau, kad istorija tikrai svarbi; ne tik architektūra, bet ir kolonijų atsiradimo požiūriu; kaip iš Ispanijos atvykusios kultūrinės jėgos kūrė tokias vietas kaip Puerto Rikas, Kuba ar Dominikos Respublika. Visi jie kilę iš Europos, tačiau visi tokie skirtingi ir saviti. Taip, mes visi kalbame ta pačia kalba, bet turime stengtis išsaugoti individualias istorijas, nes tokie esame. Mūsų nedidelį pasaulio laikotarpį turi branginti kita karta, kad galėtų turėti tapatybę. Turėdami tapatybę, iš tikrųjų galite kuo nors dalytis su kitais. – Fernando Wongas

---

Kokį dalyką norėtumėte, kad pasaulis geriau suprastų ispanų ir lotynų kultūrą?

„Tikrai norėčiau, kad žmonės suprastų apie ispanus, kad mes nesame vienodi. Manau, kad žmonės linkę apibendrinti, tačiau svarbu žinoti, kad kiekviena kultūra ir paveldas turi niuansų – tai yra dalykai, dėl kurių žmonės yra unikalūs ir ypatingi. Užuot bandę suburti žmones, tikrai svarbu į šiuos skirtumus žiūrėti kaip į šviesos švyturius. Taip mes tampame turtingesni. Kai keliauji, tavo siela nušvinta, nes matai tai, ko niekada anksčiau nematei, ir išmoksti dalykų, kurių niekada anksčiau neišmokei. Galimybė suvokti skirtingų ispanų ir lotynų kultūrų niuansus padeda mums visiems būti šiek tiek turtingesniems. Manau, kad žmonės turėtų suvokti, kad mes nesame vienodi, ir ieškoti šių niuansų, kad praturtintų savo patirtį. – Shareen Bailey

„Ispanų kultūra yra labai įvairi, labai turtinga ir labai sena; ir kiekviena kultūra buvo paveikta tiek daug kitų kultūrų. Paimkite, pavyzdžiui, Peru virtuvę; ji tokia sena, bet jai įtakos turėjo ir kinų kultūra. Tai labai skiriasi nuo meksikietiškos virtuvės, kuri taip pat labai sena, bet vystėsi labai skirtingai. Nesu puiki kulinarė, bet manau, kad virtuvė yra meilės kalba – dalijimasis maistu yra meilės forma ir būdas laikytis tradicijų. Maistas yra puikus būdas suburti žmones; yra priežastis, kodėl kai kas nors gamina maistą, visi sklando po virtuvę. – Fernando Wongas

„Norėčiau, kad žmonės suprastų, kiek daug mums reiškia šeima. Ryšys yra toks svarbus. Lotynų Amerikos bendruomenėse nėra tokio dalyko kaip vakarėlis tik suaugusiems arba vakarėlis, skirtas tik vaikams. Visi kviečiami į viską. Ką tik gimusį kūdikį pamatysite šalia prosenelės, o kai ateis laikas šokti, tikimasi, kad visi užsuks šokių aikštelėje. – Evette Rios

„Ispanų kultūra yra nepaprastai turtinga ir unikali. Tiksliau, Meksikoje; jis toks gyvybingas, nes jame yra ikiispanų, ispanų, azijiečių, arabų ir t.t. mišinys. Linkiu, kad pasaulis suprastų, kad architektūros, dizaino, maisto ir muzikos sudėtingumas, kurį gaunate iš šio derinio, yra unikalus. – Fernanda Loyzaga

„Mes visi esame skirtingi – ispanų kalba yra daug skirtingų dalykų. Turiu draugų Kubos, Puerto Riko draugų; draugai iš Pietų Amerikos arba iš Ispanijos. Esame skirtingi, bet jaučiu, kad visi turime tą vieningą lotynišką meilę vienas kitam. Mes visi turime sazon, arba, prieskonis. Yra džiaugsmas. Tikrai yra ryšys, kurį sieja lotynų kalbos žmonės, ir aš manau, kad tai tikrai ypatinga. – Karolina Gentry

---

Christina Perez yra Puerto Riko ir Ispanijos kilmės rašytojas, tyrinėjantis kelionių, dizaino, stiliaus ir kultūros sankirtą. Ji prisidėjo prie Vogue, Condé Nast Traveler, GQ, Architectural Digest, Domino, Departures, InStyle, Harper's Bazaar, Elle, Rafinavimo gamykla29 ir kt.

Sekite House Beautiful Instagramas.